Prezidento A. Smetonos sutikimas Salantuose 1927 metais

Fot. J. Tallat-Kelpšienė. © Lietuvos centrinio valstybės archyvo nuotrauka, A28-P1.Po to, kai 1926 metų gruodžio mėnesį ryžtingi ir pasišventę Tėvynei Lietuvos kariuomenės karininkai su generolu Povilu Plechavičiumi priešakyje išgelbėjo Lietuvos Respubliką nuo komunistų ruošiamo perversmo ir Sovietinės okupacijos, Lietuvos Respublikos prezidentas Antanas Smetona keliavo po Lietuvą, sutvirtindamas valstybingumo bei tautinės savimonės pamatus. Jo Ekscelencija lankėsi daugelyje Lietuvos miestų ir miestelių. Jį šiose kelionėse dažnai lydėjo kariuomenės vadas generolas Silvestras Žukauskas, generolas Povilas Plechavičius bei kiti aukšti karininkai bei valstybės vadovai.

„Vienas už visus, visi už vieną“ - su tokiu užrašu ant išpuoštų garbės vartų, 1927 m. liepos 16 d., salantiškiai pasitiko į miestą, atvykusi prezidentą A. Smetoną su delegacija. Buvo susirinkę daugybė žmonių, grojo orkestras. Prezidentą sveikino Lietuvių katalikų jaunimo sąjungos Salantų „Pavasaris“ kuopos nariai, žydų bendruomenė ir organizacijų atstovai.

„Mes salantiškiai sulaukėm pirmą kartą savo mieste Valstybės Prezidentą; to Salantai dar nėra matę. Mes padegėliai, vos atsistatome. Žmonės vadina mus žemaičius nerangiais, bet kai dirbame, padirbame. Mylimasis Prezidente, visados būsime su Tavimi. Esame tikri, kol stovėjai valstybės priešakyje, pavojus mums negrėsė. Jei buvo mūsų tarpe kiek svyravimų, to nebepasikartos. Turime ir kuklų prašymą. Jei statys gelžkelį nuo Telšių į Kretingą, tai kad jis eitų arčiau miestelio, ne už keliolikos kilometrų; tai Salantų miesto gyvybės klausimas. Ir antras prašymas, kad valdydami nesikraipytumėte į šalis“ (kalba ir rašyba netaisyta), - šalies vadovui sakė salantiškiai.

Vėliau delegacija patraukė link Salantų bažnyčios, kur prezidentą sutiko antrasis vikaras. „Jūsų asmenyje salantiškiai mato ne vien tik vadą, jie rimtai susimastę suėjo pasveikinti brangaus prietelio krikščionybės ir jos ugdytojo. Man nevertai teko pareikšti, kad ir toliau būtumei ramsčiu tautos ir bažnyčios, ramsčiu laimingu ir galingu. Sugebėjote sujungti į vieną tautą ir krikščionybę, tai Lietuvos likimas užtikrintas – mūsų žemė bus garbinga ir šventa, - veskite tautą tais keliais. Mes žemaičiai – katalikai su jumis drauge. Dabar pasimelsime už Jus.“ (kalba ir rašyba netaisyta), - kalbėjo vikaras.

„Valio Lietuvos Kūrėjas“, - skandavo daugybė vaikų su vėliavomis. Jie nuvedė prezidentą su delegacija į Šaulių parką užkąsti. Čia ūkininkų atstovai išreiškė pageidavimus dėl žmonių ramumo, kad teismas būtų prieinamesnis ir valdžia pastovesnė ir nesikeistų taip dažnai. Mokytojas A. Lenkauskas pasakė gražią kalbą ir užsiminė, kad kiečiau laikytų valdininkus ir įkvėptų jiems supratimą, jog ne visuomenė valdininkams, tik jie visuomenei, kad jie sparčiau dirbtų, prašymų nelaikytų mėnesiais ir valdytų tėviškai.

„Pirmą sykį lankau garsius Salantus. Matau atsinaujinimo reginį, kaip jie sudegę savo pajėgomis kelias. Taip kilo ir Lietuva po Didžiojo karo. Tenka atsistatyti, bet toli gražu dar nebaigta. Dar nėra valstybės ribų, nėra Vilniaus, tos mūsų istorinės šventovės. Santarvėje gyvendami, ir tai gausime. Ne veltui didis patriotas Kudirka savo Himne velija - Vardan tos Lietuvos vienybė težydi! Mūsų santarvės galybė reiškėsi 1919 – 20 m.; paskui partiškumas buvo tai apgadinęs, vienybės nebebuvo; bet dabar ji vėl atgyja, kai vieningai imame elgtis. Aš matau, koks jūsų susidomėjimas išgirsti, ką gi valdžia ketina daryti, koks noras bendradarbiauti ir būti su jais vienybėje. (Aiškina valdžios planus). Jei visa Lietuva žydės, visų gerovė eis geryn, Tėvynės ir bažnyčios. Meilės vedami sukursime didelę Lietuvą, kad tik mums ir jums Dievas padėtų.“ (kalba ir rašyba netaisyta), - kalbėjo prezidentas salantiškiams.

„Žemės ūkis – valstybės pagrindas. Be darbo nesusilauksime gero. Bet darbui reikia ramumo ir teisingumo; tai turi bet-kieno širdyje. Vyriausybė, apžvalgydama kraštą, mato, kaip dar daug jam reikia. Dievas duos, javai paderės, tai išplėsime darbą, duosime kreditų, sausinsime ir kitą ką darysime. Kad tik visi susiklausytume. Būkite kuo geriausios minties, tad viskas eis geryn, ne blogyn. Už mylimą Lietuvą – Žemaičius ir Aukštaičius – valio!“ (kalba ir rašyba netaisyta), - ūkininkams sakė prezidentas A. Smetona.

Prezidento vizitas paliko gerų įspūdžių Salantų miesto gyventojams. A. Smetona padėkojo salantiškiams už sutikimą ir mielą pavaišinimą jo, kariuomenės vado ir kitų karininkų.