Salantų sinagoga

Fot. Mejeris Olšteinas (?). Nuotr. iš P. Vaniuchino archyvo.Kada Salantuose buvo pastatyta pirmoji sinagoga, žinių nėra. Nėra žinių ir apie mūrinės sinagogos statybą bei jos projekto autorių. Žinoma, kad mūrinė sinagoga, salantiškių „šoule“ vadinama, buvo pastatyta XIX a. pirmoje pusėje, Žydų gatvėje (tarpukariu ši gatvė vadinosi Sinagogos g., sovietmečiu - M. Melnikaitės g., dabar - A. Salio g.).

Tai buvo stačiakampio plano pastatas persipynęs baroko ir neoklasikos stilių bruožais. Pastato cokolis buvo tašytų akmens blokų, sienos plytų, tinkuotos. Sinagogos stogas buvo mansardinis, dviejų pakopų, keturšlaitis su trimis liukarnomis šiaurės vakarų pusėje. Fasadus skaidė piliastrai, kampuose suporinti. Tarp piliastrų buvo išdėstyti aukšti segmentinių arkų langai, kuriuos ryškino apvadai. Šiaurės vakarų fasado vertikalią ašį pabrėžė  pusapskritė arkos niša su stačiakampėmis dvivėrėmis durimis ir pusapskitis langas virš arkos. Tikėtina, kad vyrų salės langų skaičius atitiko halachos reikalavimus – jų buvo dvylika. Iki mūsų dienų išliko tik viena pirmosios sinagogos eksterjero fragmentų nuotrauka. Kaip manoma ji daryta XX a. 1 deš. pab. - 2 deš. pr. Manoma, kad nuotrauką padarė žydų kilmės fotografas Mejeris Olšteinas.

LVIA, F.1622 Ap.4 B. 1226 L.6.Reikia pažymėti, kad be sinagogos Salantuose veikė beit midrašas (religijos studijų ir maldos namai) ir du mažesni maldos namai. 1852 m. Salantų (Konstantino Gorskio) valdos plane pažymėtas sinagogos sklypas Nr. 75, kuriame be sinagogos pažymėti dar trys pastatai. Reiktų manyti, kad tai buvo beit midrašas ir mažesni maldos namai. Galima teigti, kad viename kieme buvo susiformavęs ištisas žydų maldos namų kompleksas.

1926 m. birželio 7 - 8 d. per Salantuose kilusį gaisrą degė sinagoga, sudegė betmidrašas ir du maži maldos namai. Po gaisro žydai rinko aukas sinagogos atstatymui. 1926 m. rugsėjo 28 d. buvo patvirtintas projektas gaisro sunaikintai sinagogai atstatyti. Projekto autorius nežinomas. Po gaisro išliko sinagogos mūrinės sienos ir tai buvo ne visiškas, bet dalinis sinagogos perstatymas. Projekte buvo pateikta situacijos schema, pirmo aukšto ir antro aukšto moterų galerijos planai, vakarų ir pietų fasadai bei skersinis ir išilginis pjūviai. Gatvė, prie kurios stovėjo sinagoga, vadinosi Sinagogų gatve.

LVIA, F.1622 Ap.4 B. 1226 L.6.Salantų sinagoga buvo 24,5 m. ilgio, 17 m. – pločio. Šiaurės vakarų pusėje buvo prieangis su šešiomis prie įėjimo sienos kolonomis. Iš prieangio durys vedė į vyrų salę bei laiptai (kampuose) į moterų galeriją antrame aukšte. Moterų galerija buvo įrengta virš prieangio, išsikišusi į vyrų salę, paremta keturiomis laibėjančiomis kolonomis. Galerija nuo vyrų salės buvo pridengta. Moterys į sinagogą patekdavo pro šiaurės ir pietvakarių fasadų duris. Vyrų įėjimas į sinagogą buvo šiaurės vakarų centriniame fasade ir papildomos durys buvo šiaurės rytų fasade, kurios tiesiai vedė į vyrų salę. Vyrų salės viduryje buvo įrengta pakyla – bima (skirta Penkiaknygės skaitymui), kurios vietą pabrėžė keturios kolonos. Virš bimos įrengtas aklasis kupolas po šlaitiniu stogu. Prie rytinės – atgręžtos į Juruzale sienos – buvo trijų tarpsnių, puoštas laibėjančiomis kolonomis aron kodešas, kurioje buvo laikomi Toros ritiniai.

Po rekonstrukcijos sinagogos architektūra pasikeitė. Labiausiai pasikeitė keturšlaitis sinagogos stogas. Sinagoga vėl veikti pradėjo 1928 metais.
1941 m. birželio 23 d. hitlerinės Vokietijos kariuomenei užėmus Salantus, slaptoji valstybės policija, SS daliniai ir vietiniai jų talkininkai birželio pabaigoje suėmė visus miestelyje ir apylinkėje gyvenusius žydų tautybės gyventojus, kuriuos įkalino sinagogos teritorijoje įrengtame gete. Vėliau juos varė į egzekucijos vietas į Žvainius, Šalyną ir Šateikius, kuriuose buvo nužudyti.

Sovietmečiu sinagoga buvo perprojektuota.  Pastato fasadai buvo pakeisti, interjeras sunaikintas. Šiaurės rytų fasado priestatas pakeitė plano struktūrą, pastatas įgavo „L“ formą.  Šiaurės vakarų fasade buvo užmūrytos pagrindinės durys, iškirsti nauji langai. Pietryčių fasade buvo užmūryti langai ir iškirsti nauji, iškirstos naujos durys. Segmentinių arkų langai perdaryti į stačiakampius. Deja, dabartinis pastatas neprimena buvusios sinagogos. Jame liko tik keletas architektūrinių elementų.

1958 m. šiame pastate įsikūrė Salantų kultūros namai, kurie 2004 m. reorganizuoti į kultūros centrą. 2011 m. šis pastatas buvo renovuotas, tačiau jokio atminimo ženklo pažyminčio, kad šiame pastate kadaise veikė žydų sinagoga iki 2015 m. nebuvo.

Salantuose gimė žymus rabinas ir mokytojas Jozefas Zundelis (1781-1866), žinomas kaip Zundel Salant. Jo duktė Toibe (1816-1869) 1834 m. ištekėjo už Šmuel Salant (1816– 1909), kuris vėliau buvo vyriasias Jeruzalės rabinas. Pas rabiną J. Zundelį mokėsi moralės ir etikos judėjimo „Musar“  pradininkas, žymus rabinas Izraelis Lipkinas (1810-1883), žinomas kaip Izraelis Salanteris.

Salantuose rabinavo: Cvi Hiršas Broidas (? – 1865) pas kurį mokėsi rabinai Izraelis Salanteris ir Šmuel Salant, Joelis Icchakas Kacenelenbogenas (1809 – 1891), Jehošua ben Elijahu Salanteris (? - ?), Hilelis Mileikovskis (1821 – 1899), Gabrielius Feinbergas (1825 - 1905), Jozefas Jofė (1846 - 1897), Mejeris Atlasas (1848 – 1926), Abraomas Aronas Buršteinas (1867 – 1925),  Mordechajus Icchakas Rabinovičius (1856 – 1920), Mošė Johanas Vineris (? – 1941) ir paskutinis rabinas buvo  Mejeris Hiršas Klafas (1884 – 1941).

Atminimo lenta Salantų žydams atminti, buvusios sinagogos ir geto atminimui įamžinti



Fot. S. Jonutis. Nuotr. iš P. Vaniuchino archyvo.Šio straipsnio autorius, 2015 m. rugpjūčio 31 d. Lietuvos kultūros paveldo organizacijos vardu kreipėsi į Kretingos rajono savivaldybės merą, administracijos direktorių ir rajono savivaldybės Tarybą taip pat į Salantų miesto seniūną bei Salantų miesto bendruomenę dėl atminimo lentos įrengimo Salantų žydų bendruomenei atminti ant Salantų kultūros centro pastato A. Salio g. 4. Šiam prašymui išnagrinėti, Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2015 m. rugsėjo 28 d. įsakymu Nr. A1-758 buvo sudaryta darbo grupė, kurios pirmininke buvo paskirta Reimunda Ruškuvienė, Savivaldybės administracijos Kultūros skyriaus vedėja. Darbo grupės nariais buvo: Kazimieras Galdikas, Savivaldybės administracijos Salantų miesto seniūnijos seniūnas; Algimantas Gedvilas, Savivaldybės administracijos Juridinio skyriaus vedėjo pavaduotojas; Rita Kasparavičiūtė, Savivaldybės administracijos Bendrojo skyriaus kalbos tvarkytoja; Ina Sviderskienė, Savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus vedėja - vyr. architektė. Nario teisėmis darbo grupės darbe dalyvavo: Jūratė Sofija Liaučiūtė, rajono savivaldybės Tarybos Švietimo komiteto pirmininkė; Julius Kanarskas, Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei; Vaidas Kuprelis, rajono savivaldybės Tarybos Kultūros, sporto ir jaunimo reikalų komiteto pirmininko pavaduotojas; Darius Petreikis, rajono savivaldybės Tarybos narys ir Stasė Preibienė, Salantų kultūros centro direktorė, Salantų miesto bendruomenės pirmininkė.
Nežinomas fotografas. © Jad Vašem archyvo nuotr., a. n. 9700/1. .

2015 m. rugsėjo 29 d. Lietuvos kultūros paveldo organizacija pateikė darbo grupei atminimo lentos projektą ir techininę specifikacija. Atminimo lentos tekstas kelis kartus buvo koreguotas. Galutinį tekstą, šio straipsnio autorius, suderino su Kretingos muziejaus direkriaus pavaduotoju muziejininkystei Juliu Kanarsku. Vilniaus universiteto dėstytoja Lara Lemperienė išvertė atminimo lentos tekstą į hebrajų kalbą, kurį patikslino Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus Ekspozicijų ruošimo skyriaus vedėja Viktorija Sideraitė-Alon. Simboliškai buvo pasirinkta ir atminimo lentos tvirtinimo vieta - rytinė, į Jeruzalę (į Šventyklą) atgręžta, siena.  

Kretingos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus sudaryta darbo grupė  2015 m. spalio 8 d. pritarė pasiūlymui įrengti atminimo lentą Salantų žydų bendruomenei atminti. Darbo grupė taip pat pasiūlė tekstą lentoje užrašyti ir hebrajų rašmenimis. Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos Klaipėdos skyrius išnagrinėjęs Kretingos rajono rajono savivaldybės administracijos Architektūros ir teritorijų planavimo skyriaus 2015 m. spalio 14 d. prašymą, spalio 16 d. raštu Nr. (7.12-Kl) 2Kl-1829 informavo, kad neprieštarauja atminimo lentos pakabinimo vietai fasade ant statinio A. Salio g. 4 Salantų mieste, tačiau atkreipė dėmesį, kad atminimo lentoje esantis tekstas turėtų būti suderintas su Lietuvos žydų bendruomene. 

Vitalijos Valančiutės nuotr., 2015.2015 m. spalio 16 d. Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės pirmininkė Faina Kukliansky raštu Nr. 342 informavo Lietuvos kultūros paveldo organizaciją, kad bendruomenė pritaria atminimo lentos tekstui lietuvių ir hebrajų kalbomis.

Atminimo lentą iš Karelijos gabro diabazo akmens pagamino ir tekstą iškalė garsaus Salantų krašto akmentašio Kazimiero Orvido anūkas, salantiškis Juozas Žilinskis. Atminimo lentoje iškalta Dovydo žvaigždė, o po ja klasikiniu stiliumi didžiosiomis raidėmis tekstai lietuvių ir hebrajų kalbomis skelbia: "XVII-XX A. SALANTŲ ŽYDAMS ATMINTI/ŠIAME PASTATE BUVO SINAGOGA,/KURIOJE 1941 M. VI-VII MĖN. VEIKĖ GETAS".
Vitalijos Valančiutės nuotr., 2015.

2015 m. lapkričio 11 d. atminimo lentą prie Salantų kultūros centro rytinės sienos pritvirtino Juozas Žilinskis su Salantų miesto seniūnijos darbuotojais. Lapkričio 12 d. iškilmingai buvo atidengta atminimo lenta. Įškilmėse, kurias organizavo Salantų kultūros centras, dalyvavo Plungės žydų religinės bendruomenės vadovas Eugenijus Bunka, Kretingos rajono politikai, gausus Salantų miesto bendruomenės būrys. Renginio vedėja, Salantų kultūros centro Renginių organizatorė Agnė Iljinienė perskaitė Lietuvos kultūros paveldo organizacijos sveikinimo laišką, kalbėjo Salantų miesto seniūnas Kazimieras Galdikas, Kretingos rajono vicemerė Danutė Skruibienė, Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojas muziejininkystei Julius Kanarskas, Plungės žydų religinės bendruomenės vadovas Eugenijus Bunka, atminimo lentos autorius Juozas Žilinskis. Atidengti lentą buvo patikėta ją iškalusiam Juozui Žilinskiui, Kretingos rajono vicemerei Danutei Skruibienei ir Plungės žydų religinės bendruomenės vadovui Eugenijui Bunkai.

Vitalijos Valančiutės nuotr., 2015.Lietuvos kultūros paveldo organizacijos prezidento Pauliaus Vaniuchino sveikinimo laiškas, kurį atminimo lentos atidengimo ceremonijos metu perskaitė Salantų kultūros centro Renginių organizatorė Agnė Iljinienė.

Atmintis gyva, jei ji žadinama kasdien

Mieli ceremonijos dalyviai, mieli ir brangūs salantiškiai,

Atmintis negali gyvuoti, jei ji žadinama tik tada, kai pakeliamos arba nuleidžiamos juodu kaspinu perrištos vėliavos. Atmintis – kaip valstybės siena turi būti akylai ir nuolat saugoma. Ji gyva, jei yra žadinama kasdien, kitu atveju sėlina užmarštis.

Salantai atsimena ilgą žydų istoriją, kuri čia prasidėjo dar XVII a. kai Salantų žemėje savo šaknis įleido pirmosios žydų šeimos. Net keturis šimtmečius jie čia gyveno, kūrė, vertėsi prekyba. XIX a. beveik pusė miestelio gyventojų buvo žydai, kurie Salantus pagarbiai vadino ir laikė savaisiais namais.

Ne veltui garsusis Musaro judėjimo pradininkas Izraelis Salanteris, kuris čia mokėsi pas garsųjį Salantų rabiną Cvi Hiršą Broidą ir Jeruzalės žydų aškenazių pirmasis rabinas Zundelis Salantas salantiškiais save vadino.

Salantų žydų bendruomenė pasauliui davė iškilių asmenybių, kurie garsino ne tik Salantų, bet ir Lietuvos vardą.Juliaus Kanarsko nuotr., 2015

Čia gimė ir užaugo visuomenės veikėjas Jozefas Zundelis, žinomas kaip Zundelis Salantas, kuris atvykęs į Jeruzalę įsitraukė į žydų aškenazių bendruomenę ir gana greitai tapo jos lyderiu ir pirmuoju rabinu. Salantuose gimė pirmasis žydų pasaulietinės literatūros rašytojas ir vertėjas Mordechajus Aronas Gincburgas, Naftalis Amsterdamas, kuris buvo rabinu Naugarduke, Helsinkyje ir Sankt Peterburge, Lipmanas Lipkinas, garsiojo Izraelio Salanterio sūnus, kuris kartu su prancūzų mokslininku Šarliu Nikolu Poceljė stebino pasaulį savo išradimais, Viljamas Leonardas Lorencas, kuris buvo oficialus Manheteno projekto istorikas, vienintelis JAV žurnalistas iš arti matęs atominės bombos bandymą ir Nagasakio sprogimą ir kiti.

Daugelis čia gimusių ir gyvenusių žydų paliko Salantus po to kai miestelį beveik visiškai sunaikino 1921 ir 1926 metais kilę gaisrai. Dauguma jų emigravo į Palestiną, Pietų Afrikos Respubliką, Jungtines Amerikos Valstijas, Rusiją ir kitas šalis.

Didžiausia netektis įvyko 1941 m. kai Salantų žydų bendruomenė buvo visiškai sunaikinta. Holokausto metu buvo nužudyti daugiau kaip keturi šimtai Salantų žydų.

1941 m. birželio pabaigoje, vokiečių nacistai ir jų vietiniai talkininkai, suėmė visus Salantų žydus ir juos įkalino šiame buvusios sinagogos pastate. Vėliau juos varė į egzekucijos vietas į Žvainius, Šalyną ir Šateikius, kuriuose nekalti žmonės buvo pasmerkti mirčiai.

Salantų žydų holokausto kančios turi būti žinomos, suvoktos ir priimtos kaip neatskiriama mūsų praeities dalis. Salantų žydų bendruomenę sunaikino, jų nebeliko, liko tik jų pėdsakai, kultūra ir masinės kapavietės.

Pamiršti ar išbraukti Salantų žydus būtų tas pats, kas pamiršti ar išbraukti mūsų miesto ir bendruomenės istoriją. Todėl reikia skirti daug dėmesio, kad šiuos istorijos puslapius pažintų ir jaunoji mūsų karta.

Atidengdami šią atminimo lentą tarsi įsipareigojame daryti viską, kad Salantų žydų istorijos puslapiai nenugrimztų užmarštin ir neišbluktų iš mūsų atminties.

Tikiuosi, kad ši Salantų žydų maža atminimo iniciatyva padės išsaugoti ir iš naujo pažinti žydų kultūrą ir istoriją. Nes ši istorija yra mūsų Salantų istorijos dalis.

Nepamirškime to, kas buvo. Nepamirškime gero, kad toliau atmintume, kaip būti geriems. Neužmirškime ir to, kas buvo blogai, kad atmintume, ko nevalia daryti. Tik tokia atmintis – šviesi ir skaudi, neleis mums vieniems kitų pamiršti. Tik ji, galbūt ir paveluotai, išmokys mus ne tik abipusės pagarbos, bet ir meilės.

Noriu padėkoti visiems, kurie palaikė mano idėją ir iniciatyvą įamžinti Salantuose gyvenusių žydų, čia buvusios sinagogos ir geto atminimą.

Nuoširdžiai dėkoju Vilniaus universiteto dėstytojai Larai Lempertienei ir Valstybinio Vilniaus Gaono žydų muziejaus darbuotojai Viktorijai Sideraitei - Alon, kurios išvertė tekstą į hebrajų kalbą, Kretingos muziejaus direktoriaus pavaduotojui muziejinkystei Juliui Kanarskui už konsultacijas ir patarimus. O ypatingai noriu padėkoti salantiškiui Juozui Žilinskiui, kurio darbas jau puošia rytinę, į Jeruzalę atgręžtą, sieną. Nuoširdžiai dėkoju jam.

Pagarbiai,

Lietuvos kultūros paveldo organizacijos prezidentas

Salantiškis

Paulius Vaniuchinas