Salantų gaisras ir potvynis 1926 metais

Nežinomas fotografas. Nuotr. iš P. Vaniuchino archyvo.Salantams 1926 m. buvo ypatingi metai. Birželio 7 d. miestelyje kilo didžiulis gaisras, kuris sunaikino visą centrą, o liepos 21 d. kilo didžiulis potvynis, kuris taip pat miesteliui padarė nemažai nuostolių. Apie Salantuose kilusį gaisrą rašė laikraštis „Lietuva“: „Salantuose (Kretingos a.) birželio 7-8 d. naktį kilo didžiulis gaisras. 8 d. rytą į gaisro vietą išvyko kovai su gaisrais referentas p. D. Siemaška. Vakar rytą jisai sugrįžo ir suteikė žinių apie gaisro įvykį.

Kai nuvažiavęs, miestelio vietoj p. referentas [D. Siemaška] beradęs tik styrančius kaminus, griuvėsius, rusenančius nuodėgulius.

Prie griuvėsių tyliai stovinėjo nukentėjusios šeimynos. Ugnis surijo 150 gyvenamųjų namų: viso 250 šeimynų paliko be pastogės. Sudegusių namų tarpe buvo 8 mūriniai namai, sinagoga, p. [Antano] Bučio vandens malūnas, [Salantų] vartotojų bendrovė [„Kaukas“], valstybinės degtinės monopolis (parduotuvė), žydų mokykla, klebonija ir jos trobesiai, [Jurgio Bučmio] vaistinė ir 60 krautuvių su prekėmis. Jaunas 25 metų nepilnaprotis Boruchavičius iš ugnies buvo išvestas, bet ištrūkęs iš rankų vėl metėsi į liepsnas ir dingo. Gyvulių sudegė 8 karvės, 5 kiaulės ir kiti smulkesni gyvuliai. Dingo taip pat visi apyvokos indai.

Nežinomas fotografas. Nuotr. iš L. Neverauskaitės-Kazlauskienės archyvo.Gaisras prasidėjo 12 val. naktį iš birželio 7 į 8 d. Per 10-15 minučių miestelis virto tik liepsnų jūra. Po 2,30 val. ugnis savaime aptilo, nes nebuvo kas daugiau bedega. Gaisras prasidėjo Mažojoj gėlių gatvėj Davido Šero namų ir buto antrame aukšte. Iš ten prasimušė ant stogo, persimetė į kitus namus ir apėmė vėjo blaškomos kibirkštys ir liepsnos visus aplinkinius šiaudinius ir skindelinius stogus. Namai kaip tik buvo patogiai gaisrui sustatyti, visi sukimšti be jokios tvarkos į vieną krūvą.

Priežastis – be priežiūros paliktų pirklio D. Šero vaikų neatsargus elgimasis su ugnimi. Pats šeimininkas tą patį vakarą buvo išvažiavęs su linais į Klaipėdą. Iš žvakės užsidegusi feranka uždegė dar likusius namie 13 centnerių linų.

Salantai sudegė jau antru kartu. 1921 m. sudegė viena pusė, o dabar dingo jau ir antroji miestelio pusė. Iš buvusio turtingo miestelio nieko daugiau neliko, kaip tik graži mūrinė bažnyčia ir pora namų, kurie stovėjo Didžiojoje gėlių gatvėj užvėjoj ir buvo saugomi atbėgusių iš kaimo žmonių. Kaimiečiai labai atsidėję dirbo; lipo ant stogo su šlapiomis palomis, vandens kibirais ir kt. Jų pastangomis liko valsčiaus valdybos namas. Vienas jų iš priklausančių bažnyčiai degančių namų išgelbėjo didelės vertės bažnytinę brangenybę, rizikuodamas savo gyvybę.

Nežinomas fotografas. Nuotr. iš P. Vaniuchino archyvo.Salantuose jau nuo seniai yra ugniagesių komanda. Jau 1923 m. ji buvo išsirašius ugniagesių laikraštį, bet neturėdama lėšų vis dėlto negalėjo išplėsti savo veikimo. Ir dabar ugniagesiai neturėdami įrankių negalėjo tinkamai gesinti, juoba, kai pamatė, kai jų pačių namai dega. Tada kiekvienas puolė savo namų gesinti. Ugniagesių stovyklos, kuri yra miestelio vidury, apdegė viena mašina, sudegė statinė ir kt. Inventorius.

Ugniagesiai iš kaimyninių miestelių (Plungės, Kretingos, Klaipėdos, Darbėnų ir kt.) negalėjo atvykti, nes nakčia niekas prie pašto įstaigos telefono nedežūruoja ir tuo būdu nebuvo galima prisišaukti pagalbos.

Apdraustų namų nedaug buvo. Referento nuomone, valstybinė apdraudimo draugija nuostolių turėsianti apie 150.000 litų, o „Lietuvos“ apdraudimo draugija apie 50.000 litų. Nuostoliai yra didžiausi.

Kadangi gaisras kilo jau naktį, kada visi miegojo, tai gyventojai buvo užklupti netikėtai, ir visi naminiai reikmenys liko ugnies žiotimis. Tais rakandais ir iš viso smulkiuoju ūkio turtu Salantai ypačiai buvo turtingi.

Gyventojų apskaičiavimu, nuostoliai siekia iki 5 milijonų litų. Žinoma, skaitantis su padegėlių psichologija, ta suma bus rodos, du kartu padidinta. Manau, kad nuostolių bus apie pustrečio milijono. Bet ir tokia suma stipriai atsilieps į ekonominį gyvenimą.

Padegėliai išvažinėjo pas gimines, pažįstamus. Jiems gelbėti susidarė 2 komitetai, viena bendra prie valsčiaus valdybos ir žydų skyrium.

Nuo lekiančių kibirkščių užsidegė stogas vieno namo Naujuose Salantuose, už pusės kilometro nuo Salantų. Laimei patys gyventojai užgesino. Gaisro metu iš Kretingos buvo atvykusi policija su apskrities policijos vadu, atvažiavo ir guodė gyventojus ir apskrities viršininkus.“

Žurnalas „Trimitas“ rašė:  „Salantai, Kretingos a. Birželio iš 7 į 8 naktį sudegė beveik visas Salantų miestelis Kretingos aspkrityje. Gaisras kilo kažkokioje bakūžėje, neatsargiai elgiantis su ugnimi. Vietiniai gaisragesiai savanoriai, daugumoje žydai, aiškiai parodė savo nesugebėjimą kovoti su ugnimi: prasidėjus gaisrui, jie kiekvienas puolė savo namus saugoti. Bažnyčia, valsčiaus namai ir miestelio pakraščių nameliai išliko tik atbėgusių į pagalbą kaimiečių dėka.

Su viršum 200 šeimynų liko be pastogės ir jokio turto. Apdraustų namų nedaug buvo. Pačių gyventojų apskaičiavimu, nuostoliai siekia kelių milijonų litų.“

Tuometiniu skaičiavimu gaisras salantiškiams padarė 2.230.000 litų nuostolių. Negano to, liepos iš 21 į 22 dieną kilo didelis Salanto upės potvynis, kuris visiškai sunaikino 2 vandens malūnus, 3 malūnus aplaužė, nunešė apie 5 didokus tiltus, vietomis išardė kelius bei gyventojų esančius laukus prie upės visiškai sunaikino. Salanto upės vanduo buvo pakilęs apie 4 metrus. Susisiekimas su Kretinga, Kartena, Darbėnais, Skuodu ir Plateliais buvo nutrauktas. Antrą dieną vandeniui atslūgus susisiekimas buvo atnaujintas. Nuostoliai siekė apie 800.000 litų. Vidaus reikalų ministro įsakymu, Salantų valsčiaus valdybai buvo suteikta 30.000 litų pašalpa potvynio suardytiems tiltams remontuoti.