Salantų aptiekos ir vaistininkai



Nežinomas fotografas. Nuotr. iš P. Vaniuchino archyvo.Žinių apie Salantuose veikusias vaistines (aptiekas) ir čia dirbusius vaistininkus išlikę nedaug. Yra žinoma, kad vaistinė Salantuose jau veikė XIX a. antroje pusėje. Vieni šaltiniai nurodo, kad pirmoji vaistinė buvo įsteigta 1868 m., kiti nurodo, kad 1871 m. Salantuose vaistinė jau veikė. Kas buvo pirmosios Salantų vaistinės steigėjas ir savininkas iki šiol lieka neaišku.

Šiek tiek žinių apie miestelyje veikusias vaistines nurodoma 1878-1903 m. Kauno gubernijos Statistikos komiteto išleistose atmintinėse knygelėse. Jose pateikiamos vaistinių savininkų pavardės, vaistinėse pateiktų receptų skaičius, gautos pajamos.

Statistikos komiteto duomenimis 1877 m. Salantuose veikė normali vaistinė, kurios savininkas 1877-1878 m. buvo provizorius Lukas (rus. Лукасъ). 1877 m. pagal Salantų vaistinei pateiktus 1087 receptus, vaistų buvo parduota už 620 rub. 29 kap., o be receptų vaistų parduota už 670 rub. 49 kap.. 1878 m.  pagal pateiktus 409 receptus vaistų buvo parduota už 254 rub. 50 kap., o be receptų vaistų parduota už 599 rub. ir 24 kap..

1880-1882 m. nurodoma, kad Salantų vaistinės savininkas jau buvo provizorius Godmanas (rus. Годманъ). 1880 m. pagal Salantų vaistinei pateiktus 364 receptus, vaistų buvo parduota už 218 rub. 93 kap., o be receptų vaistų parduota už 464 rub. 47 kap.. 1881 m. pagal Salantų vaistinei pateiktus 467 receptus, vaistų buvo parduota už 287 rub. 82 kap., o be receptų vaistų parduota už 580 rub. 33 kap..

1882-1887 m. vaistinės savininkas buvo provizorius Barita (rus.Барита), jis taip pat turėjo kaimo vaistinę Ylakiuose (Skuodo r.). 1882 m. pagal Salantų vaistinei pateiktus 1055 receptus, vaistų buvo parduota už 650 rub. 98 kap., o be receptų vaistų parduota už 633 rub. 54 kap.. 1883 m. pagal Salantų vaistinei pateiktus 986 receptus, vaistų buvo parduota už 610 rub. 1 kap., o be receptų vaistų parduota už 700 rub. 49 kap.. 1884 m. pagal Salantų vaistinei pateiktus 1112 receptus, vaistų buvo parduota už 819 rub. 28 kap., o be receptų vaistų parduota už 672 rub. 58 kap.. 1885 m. pagal Salantų vaistinei pateiktus 1355 receptus, vaistų buvo parduota už 648 rub. 13 kap., o be receptų vaistų parduota už 826 rub. 56 kap..


Fot. B. Gluškovas. © Kretingos muziejaus nuotrauka, IF 379.1887-1897 m. Salantų vaistinės savininkas buvo provizorius Jurgis Acerkinas (rus. Григорiй Осиповичъ Ацеркинъ), o nuo 1898-1907 m. vaistinės savininkas buvo provizorius Jasonas Urbonas (rus. Iосанъ Юрiевичъ Урбанъ). 1908-1935 m. vaistinės savininkas buvo provizorius Jurgis Bučmys. 1914 m. Salantuose veikė žydų Ovsejaus Bero Rabino (Ovsei Ber Rabin) ir Lipmano Zivo (Lipman Ziv) vaistinės. 1931 m. Salantuose vaistais, kosmetika ir kitais chemijos produktais prekiavo žydas Motelis Rabinas (Motel Rabin).

Šiek tiek daugiau žinių išliko apie gerai žinomą Salantų vaistinės savininką ir provizorių Jurgį Bučmį. Jis garsėjo ne tik kaip patyręs ir geras vaistininkas, bet kaip ir visuomenės veikėjas.

Mato ir Liudos Bučmių sūnus Jurgis gimė apie 1865 m. Sausdravų kaime, Darbėnų valsčiuje. Studijavo farmaciją Sankt Peterburge. 1908 m. korespondencijoje nurodoma, kad „[1908 m.] pavasarį [Salantuose] nusipirko čia aptieką žemaitis darbėniškis, p. Bučnis [Jurgis Bučmys], ištikimas tėvynės sūnus […] “. Tikėtina, kad J. Bučmys vaistinę nupirko iš J. Urbono.Nežinomas fotografas. Nuotrauka (skaitmeninė) iš Rolando Bučmio asmeninio archyvo.

1926 m. Salantuose kilus gaisrui, namas ir jame veikusi J. Bučmio vaistinė sudegė, tačiau vaistinės turtas buvo išgelbėtas ir perkeltas į gretimą namą. Po gaisro J. Bučmys pasistatė naują namą Plungės (dabar Žemaitės g. 4) gatvėje, kurioje ir toliau veikė jo vaistinė.

J. Bučmys buvo vedęs Moniką Maksvytytę (g. 1884 m. balandžio 20 d.), pasiturinčių Bajoralių kaimo ūkininkų Antano ir Monikos Serafinaitės Maksvyčių dukrą. Su ja susilaukė vienintelio sūnaus Gedimino Juozo Jurgio (1922 m. kovo 14 d. – 2012 m. gegužės 28 d.). 

Reikia pažymėti, kad tarpukariu J. Bučmys aktyviai dalyvavo visuomeniniame gyvenime. Buvo Salantų valsčiaus tarybos narys ir Kretingos apskrities tarybos narys. Buvo vienas iš pirmųjų Salantų šaulių būrio kūrėjų. Tarpukariu Salantuose veikusios smulkaus kredito draugijos, kuri buvo įsteigusi banką, buvo revizijos komisijos narys. 1930 m. išrinktas Vytauto Didžiojo komiteto Salantų skyriaus valdybos pirmininku, organizavo Salantų valsčiuje ir mieste Lietuvos kunigaikščio Vytauto Didžiojo mirties 500-osioms metinėms paminėti skirtus renginius.
Nuotrauka iš Vytauto Didžiojo mirties 500 metų sukaktuvėms paminėti albumo 1430-1930.

Būdamas 69 m. amžiaus J. Bučmys susirgo sunkia žarnų liga ir po sunkios operacijos mirė 1935 m. birželio 13 d. Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninėje. Jo kūną palaidojo Salantų parapijos klebonas kun. Juozas Mažeika Salantų (Gargždelės) parapijos kapinių centrinėje dalyje, šalia Šv. Barboros koplyčios. Į paskutinę kelionę J. Bučmį palydėjo giminės, visuomenė, visuomeninių organizacijų atstovai. Prie kapo duobės kalbėjo klebonas, šaulių būrio vadas, visuomenės atstovai, laidotuvėse prakalbą sakė lietuvių kalbininkas Antanas Salys. Šauliai paskutinę pagarbą atidavė šūvių salvėmis.

Po provizoriaus mirties, vaistinės vedėja dirbo žmonos brolio Antano Maksvyčio vyriausioji duktė Birutė Maksvytytė, kuri buvo baigusi farmacijos mokslus. 1939 m. į Salantus pas seserį M. Bučmienę atsikėlė gyventi jos brolis A. Maksvytis, kuris taip pat dirbo vaistinėje.

1940 m. rugpjūčio mėnesį vaistinė buvo nacionalizuota. Po nacionalizacijos A. Maksvytis vaistinės vedėju dirbo iki 1944 m..P. Vaniuchino nuotr. 2013.

Antano ir Monikos Serafinaitės Maksvyčių sūnus Antanas gimė apie 1878 m. Bajoralių kaime, Salantų valsčiuje. Mokėsi Palangos progimnazijoje, Liepojos gimnazijoje. Maskvos universitete baigė medicinos ir farmacijos mokslus, įgijo medicinos gydytojo ir provizoriaus specialybę. Baigęs mokslus sugrįžo į Lietuvą ir apsigyveno Grūšlaukėje. Čia jis įsteigė vaistinę, kuri veikė iki 1939 m.. Mirė apie 1944 m. ir buvo palaidotas Salantų (Gargždelės) kapinėse.
Fot. B. Odinas. © Kretingos muziejaus nuotrauka, IF 4535.

1944-1947 m. Salantų vaistinei vadovavo Pranciškus Mikuta.

Juozapo ir Marijonos Baltriukaitės Mikutų sūnus Pranciškus gimė 1870 m. balandžio 3 d. Žeimių kaime, Salantų valsčiuje. Mokėsi Rucavos dvimetėje mokykloje, keturis metus Liepojos gimnazijoje. Mokėsi Peterburge provizorių kursuose, juos baigęs, kažkiek dirbo Pakruojyje pas lenkų kilmės vaistininką. Už anticarinę veiklą apie 1905 m. buvo ištremtas į Rusiją ir atsidūrė Simbirske. Dirbo vaistinėse Riazanėje, Kalugoje, Maskvoje. Ten vedė Anastaziją Sacharovą iš Tulos. Rusijoje buvo nusipirkęs vaistinę, kurios neteko po 1917 m. revoliucijos. 1921 metais sugrįžo į Lietuvą. Kurį laiką dirbo Salantuose pas provizorių J. Bučmį padėjėju. Apie 1927 m. nusipirko vaistinę Barstyčiuose ir čia gyveno. 1940 m. liepos mėnesį jo vaistinė buvo nacionalizuota. XX a. ketvirtame dešimtmetyje P. Mikuta sugrįžo į Salantus ir čia gyveno. Vaistininkas P. Mikuta mirė 1953 m.

Sovietmečiu J. Bučmio name įsikūrė gimdymo namai ir poliklinika, o vaistinė buvo perkelta į G. Tyrino  (dabar Turgaus a. 2) aikštę. 1985 m. balandžio 15 d. vaistinė persikėlė į naujas patalpas S. Neries g. 13 A.