Nepriklausomybės dešimtmečio paminklas

Než. fotografas. Nuotrauka iš P. Vaniuchino archyvo.XX a. 3 dešimtmetyje, Lietuvos šaulių sąjungos Kretingos rinktinės Salantų būrys, į pietus nuo bažnyčios, įrengė sodą.  Jį 1927 m. liepos 16 d., viešėdamas Salantuose, aplankė LR prezidentas Antanas Smetona.

1928 m. švenčiant Lietuvos nepriklausomybės dešimtmetį buvo nutarta sode pastatyti Laisvės paminklą. Salantuose buvo sudarytas Lietuvos Nepriklausomybės dešimtmečio iškilmėms ruošti (paminklui statyti) komitetas. Į komitetą buvo išrinkti: Stasys Majoras (Salantų pradinės mokyklos vedėjas), Pranas Serafinas (Salantų šaulių būrio valdybos pirmininkas), Agota Jedenkutė - Bražiūnienė, V. Leilionas ir Juozas Paulauskas.

1928 m. Salantų gyventojų lėšomis buvo pastatytas Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dešimtmečiui paminėti paminklas (projekto autorius nežinomas). Į paminklo pamatus buvo įmūrytą šovinio gilzė, kurioje buvo įdėtas laiškas ateities kartoms su paminklo pastatymo data, rėmėjų vardais ir kita.

3 dalių obeliskas pastatytas ant stačiakampio postamento. Priekinės plokštumos šlifuotos, briaunos šiek tiek sklembtos. Viršutinėje dalyje iškaltas kryžius ir įrašas: “1918 - 1928 / ŠVĘSDAMI / LIETUVOS / NEPRIKLAUSOMYBĖS / SUKAKTUVES, / UGDYKIME VIENYBĖS / IR TAUTOS MEILĖS / JAUSMUS. / SALANTAI”. Vidurinėje obelisko dalyje pavaizduotas skydas su Vyčio kryžiumi.Nežinomas fotografas. Nuotr. iš P. Vaniuchino archyvo.

Vėliau prie įėjimo į šaulių sodą buvo pastatyti mediniai Gedimino stulpų vartai, o paminklas buvo aptvertas medine tvorele.

Šaulių sode per tautines ir kitas šventes iškilmingai buvo keliamos tautinės vėliavos, skambėdavo Tautiška giesmė. Šauliai čia rengdavo paradus, organizuodavo vaidinimus visuomenei (1932 m. gegužės 16 d. šaulių būrys suvaidino Vydūno misteriją “Mūsų laimėjimas”). Ne tik šauliai, bet ir pavasarininkai bei kitos religinės organizacijos čia rengdavo šventes, posėdžius ir kongresus. Už įėjimą į sodą ir pasivaikščiojimą po parką šaulių būrys rinkdavo mokestį.

1930 m. liepos 25 d. šaulių sode buvo iškilmingai sutiktas Vytauto Didžiojo paveikslas, o rugsėjo 8 d. minint Vytauto Didžiojo mirties 500 metines buvo atidaryta nauja gatvė - Vytauto Didžiojo alėja, sujungusi Bažnyčios (dabar Dariaus ir Girėno gatvė) gatvę su šaulių sode esančiu Nepriklausomybės paminklu.

Atrodo, kad 1934 m. minint LR prezidento A. Smetonos 60 metų amžiaus sukaktuves, šaulių sodas buvo pavadintas prezidento A. Smetonos parku.

XX a. 4 dešimtmetyje, sovietinės valdžios nurodymų, Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo dešimtmečio paminklas buvo nugriautas (tiksli data nežinoma).

Než. fotografas. Nuotrauka iš P. Vaniuchino archyvo.1988 m. pabaigoje Sąjūdžio Salantų rėmimo grupė nusprendė autentiškai atstatyti Nepriklausomybės paminklą ir pradėjo jo ieškoti.

Nustatyta, kad apatinė obelisko dalis buvo sunaikinta Darbėnų akmenskaldėje, o dvi viršutinės išliko. Viršutiniąją dalį savo sodyboje (Žemaitės g.) saugojo Antanas Donėla. Ant vidurinės paminklo dalies tautodailininkas Petras Kalenda 7 dešimtmetyje šalia savo namo pastatė betoninę Palangos Juzės skulptūrą. Ilgus metus niekas net neitarė, kad garsioji P. Kalendos Palangos Juzė skulpūra stovėjo ant kruopščiai užmaskuoto Nepriklausomybės paminklo vidurinės dalies. Paminklas buvo nusuktas nuo žiūrovų, o paminkle iškaltas Vyčio kryžius buvo užbetonuotas.

1989 m. pradžioje paminklas buvo atstatytas. Jį restauravo Kazimieras Orvidas, o apatinę dalį padarė Alkos kolūkio pagalbinių verslų cecho darbininkai. Atstatymo darbuose dirbo Sąjudžio grupės nariai: Vaidutis Butkus, Jonas Budrys, Rimantas Kvasas, Juozapas Lekstutis, Vilius Orvidas, Aleksandras Mikitiejevas, Stanislovas Lukoševičius, Liudas Ruginis, Alioyzas Pocius ir kiti. Paminklas buvo atidengtas ir pašventintas 1989 m. per vasario 16 – osios iškilmes.